Naujausi Lietuvos banko duomenys apie Lietuvos finansų sistemos stabilumo būklę rodo, kad trečiąjį 2020 m. ketvirtį bankų sektoriaus neveiksnių skolų priemonių rodiklio reikšmė Lietuvoje siekė tik 1,5 proc. Tai yra mažiausia reikšmė nuo pat šio rodiklio skaičiavimo Lietuvoje pradžios (2009 m. pirmas ketvirtis). Kitaip sakant, nepaisant neigiamo Covid-19 viruso poveikio Lietuvos ekonomikai, bankų paskolų kokybė ne tik nepablogėjo, bet netgi pagerėjo ir buvo geriausia per visą istoriją. Palyginimui – pirmąjį ir antrąjį 2020 m. ketvirtį neveiksnių skolų priemonių rodiklio reikšmė Lietuvoje siekė 1,7 proc.

Iš vienos pusės, galima pasidžiaugti – nepaisant besitraukančio Lietuvos BVP, blogų paskolų dalis Lietuvos bankuose sumažėjo iki mažiausio lygio per visą istoriją, t.y. bankų rinka neblogai atlaikė su Covid virusu susijusius sunkumus. Tačiau iš kitos pusės tai, kad sunkmečio metu bankų paskolų kokybė Lietuvoje tapo geriausia per visą istoriją, nebūtinai yra gerai, kadangi tai rodo tradicinio finansavimo rinkos atsargumą bei itin žemą rizikos apetitą tiek prieš Covid-19 pandemiją, tiek ir pandemijos metu. Kodėl bankų paskolų kokybė Lietuvoje nepablogėjo? Todėl, kad Lietuvoje veikiantys bankai yra konservatyvūs ir yra labiau linkę finansuoti stambias bendroves. Atitinkamai, skaičiai rodo, kad šiuo metu smulkusis ir vidutinis verslas Lietuvoje sunkiai prieina prie tradicinio finansavimo opcijų. Pavyzdžiui, Lietuvos banko skaičiai rodo, kad 2020 m. lapkritį bankų paskolų portfelis verslui Lietuvoje sumažėjo beveik 12 proc. lyginant su 2019 m. lapkričiu. Tai yra vienas prasčiausių rezultatų visoje euro zonoje. Todėl besidžiaugdami tuo, kad bankų paskolų kokybė Lietuvoje tapo geriausia per visą istoriją, nepamirškime apie kitą šio rekordo pusę – tai buvo pasiekta smulkaus ir vidutinio verslo kreditavimo sąskaita.

Kokios bankų finansavimo politikos turi tikėtis Lietuvos smulkus ir vidutinis verslas šiemet? Šiuo metu išlieka tam tikras neapibrėžtumo lygis dėl Europos ir Lietuvos ekonomikos atsigavimo pradžios, o šį neapibrėžtumą pastaruoju metu tik sustiprino lėtas vakcinavimo startas Europoje. Atitinkamai, šis neapibrėžtumas skatins Lietuvos tradicinio finansavimo rinkos dalyvius toliau taikyti griežtus skolinimo standartus, kurie ypač palies Lietuvos smulkų ir vidutinį verslą. Kitaip sakant, artimiausiu metu bankai ir toliau atsargiai žiūrės į smulkaus ir vidutinio verslo finansavimo galimybes. Kaip šioje situacijoje turėtų elgtis Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo bendroves? Rekomenduočiau dairytis finansavimo alternatyvaus finansavimo rinkoje. Per pastaruosius keletą metų Lietuvoje ženkliai padaugėjo nebankinio finansavimo bendrovių skaičius, kurios verslui siūlo įvairias finansavimo opcijas (faktoringas, verslo paskolos, lizingas, t.t.). Alternatyvaus finansavimo bendrovės yra lankstesnės, greitesnės, dažnai pritaiko finansavimo sprendimą prie konkrečių kliento poreikių, aktyviai finansuoja smulkų ir vidutinį verslą.