2021/05/31
Bankai didina skolinimo apimtis stambiam verslui. Tačiau smulkus ir vidutinis verslas lieka su ribotomis galimybėmis gauti tradicinį finansavimą

Lietuvos banko duomenimis, pirmąjį 2021 m. ketvirtį bankai išdavė naujų paskolų verslui už 566 mln. EUR. Tai – 1,94 karto, arba 274 mln. EUR daugiau nei pirmąjį 2020 m. ketvirtį. Iš pirmo žvilgsnio, šie skaičiai rodo, kad bankai pradėjo aktyviau finansuoti Lietuvos verslą – tačiau ar tikrai?

 

Visų pirma, vertindami naujų bankų paskolų verslui dinamiką, nepamirškime statistinių niuansų – pirmojo šių metų ketvirčio skaičius lyginame su pirmu 2020 m. ketvirčiu, kai Lietuva ir visa Europa tik susidūrė su Covid virusu, kuris tuo metu ir bankams, ir verslui sukėlė daug streso ir neapibrėžtumo. Todėl 2021 m. pirmo ketvirčio duomenis lyginame su itin prastais 2020 m. pirmo ketvirčio rezultatais. Tai galima pailiustruoti konkrečiais skaičiais. Lietuvos banko duomenys rodo, kad pirmąjį 2019 m. ketvirtį bankai išdavė naujų paskolų verslui už 654 mln. EUR, o pirmąjį 2020 m. ketvirtį – tik už 291 mln. EUR. Taigi, 2020 m. pirmąjį ketvirtį naujų bankų paskolų verslui dydis nukrito 2,2 karto lyginant su 2019 m. pradžia. Todėl nereikėtų pernelyg džiaugtis šio rodiklio pagerėjimu 2021 m. pradžioje, kadangi rezultatus lyginame su itin prasta 2020 m. pirmo ketvirčio statistika.

 

Vertinant realią situaciją Lietuvos verslo finansavimo rinkoje, galima sutikti, kad verslo finansavimo apimtys Lietuvoje po truputį atsigauna, tačiau toli gražu ne visiems verslo segmentams. Šiuo metu verslo finansavimo rinkoje galima įžvelgti tiek augantį įmonių skolinimosi poreikį, tiek ir šiek tiek padidėjusį bankų norą skolinti, bet tik labiau vidutiniam ir stambiam verslui. Esminės įtakos tokiai situacijai turėjo keli aspektai. Iš vienos pusės, mažėjant nerimui ir neapibrėžtumui dėl Covid viruso ir augant vakcinavimo tempams Lietuvoje ir visoje Europoje, bankai atitinkamai tapo labiau linkę finansuoti verslą.

 

Iš kitos pusės, auga ir finansavimo poreikis įmonėse, kam didelės įtakos turi geri Lietuvos ekonomikos rodikliai. Pavyzdžiui, pirmąjį 2021 m. ketvirtį, palyginti su 2020 m. pirmu ketvirčiu, Lietuvos BVP išaugo 1 proc. nepaisant griežto karantino režimo. Tai reiškia, kad Lietuvos verslas gerai atlaikė tiek pirmos, tiek ir antros Covid bangos iššūkius ir yra labiau linkęs investuoti į plėtrą dėl sumažėjusio neapibrėžtumo lygio. Galų gale, reikia pripažinti, kad realiai Covid virusas stipriai paveikė tik kelis ekonomikos sektorius Lietuvoje, o didelė įmonių dalis veikė ir veikia gana įprastu režimu ir beveik nejaučia karantino poveikio. Tai reiškia, kad kai kurie verslai apskritai beveik nestabdė plėtros planų, o tiek verslai, kurie apribojo investicijas į plėtrą, ruošiasi ekonomikos atsigavimui ir atnaujino plėtros planus. Atitinkamai, auga ir finansavimo poreikis įmonėse.

 

Tačiau ar galima teigti, kad tradicinio verslo finansavimo rinka Lietuvoje jau pilnai atsigavo ir bankų paskolos tapo prieinamos visoms įmonėms? Atsakymas – tikrai ne, taip teigti negalima. Bankai suaktyvino skolinimą tik stambiam verslui, kuris turi daugiau finansų rezervų ir yra labiau atsparus krizėms. Tačiau smulkus ir vidutinis verslas iki šiol sunkiai prieina prie bankų finansavimo. Ir būtų naivu tikėtis, kad artimiausiu metu bankų skolinimo apimtys smulkiam ir vidutiniam verslui augs – jos tikrai nedidės.

 

Galima drąsiai teigti, kad Lietuvoje veikiantys bankai tikrai neatsisuko į smulkų ir vidutinį verslą – priešingai, bankai dar labiau fokusuojasi į stambesnio verslo segmentą. Tai reiškia kad smulkus ir vidutinis verslas ir toliau turės ribotą priėjimą prie tradicinio finansavimo, ir artimiausiu metu situacija nesikeis.

 

Kur slypi problema? Išskirtini keli aspektai. Pirma – smulkiam ir vidutiniam verslui tinkančių finansavimo produktų trūkumas. Lietuvoje veikiantys bankai jau seniai nuėjo paslaugų standartizavimo keliu ir neretai tiesiog negali pasiūlyti tokių finansavimo produktų, kurie labiau tinka smulkiam ir vidutiniam verslui. Antra problema yra susijusi su užstato reikalavimais, kuriuos bankai dažnai kelia verslui. Niuansas tame, kad smulkus ir vidutinis verslas dažnai tiesiog neturi tinkamo užstato, ir dėl to neturi galimybių skolintis bankuose. Negana to, Covid pandemijos metu smulkaus ir vidutinio verslo segmente padaugėjo įmonių, kurios neatitinka bankų prioritetų: įmonių finansinė padėtis pablogėjo, pinigų rezervai sumenko, todėl tokioms bendrovėms prieiti prie tradicinio finansavimo bus dar sunkiau.

 

Tai, kad toli gražu ne visos įmonės Lietuvoje jaučia didesnį bankų paskolų prieinamumą, puikiai iliustruoja ir Lietuvos banko skaičiuojama naujų bankų paskolų verslui statistika. Nepaisant to, kad pirmąjį 2021 m. ketvirtį naujų bankų paskolų verslui apimtys išaugo beveik du kartus, jos iki šiol yra 13 proc. mažesnės nei pirmąjį 2019 m. ketvirtį. Šie skaičiai puikiai iliustruoja, kad ne visi verslai prieina prie tradicinio finansavimo.

 

Taigi, apibendrinant, neskubėkime džiaugtis augančiomis naujų bankų paskolų verslui apimtimis. Bankai pradėjo aktyviau finansuoti stambų verslą, tuo tarpu kai smulkus ir vidutinis verslas lieka atkirstas nuo tradicinio finansavimo. Smulkesnės bendrovės ir toliau aktyviai žvalgosi finansavimo galimybių alternatyvaus finansavimo segmente, ir ši situacija neturėtų keistis.