„Eurostat” duomenimis, šiuo metu apie 70 proc. ES SVV, tame tarpe ir Lietuvos, yra pasiekę bazinį skaitmeninio intensyvumo lygį. Tai – ne iki galo geras rodiklis žinant, kad Europos Komisija yra nustačiusi tikslą, jog iki 2030 m. skaitmenizacija pradiniu lygmeniu apimtų jau 90 proc. SVV. Delsti – nenaudinga, tad dalinuosi trimis esminiais pokyčiais, kurie jau šiemet galėtų sušvelninti mūsų šalies SVV skaitmenizacijos spragas.

„Bazinis – pradinis skaitmeninio intensyvumo lygis” reiškia, kad naudojamos bent keturios iš 12 skaitmeninių technologijų, pavyzdžiui, dirbtinis intelektas, socialinė žiniasklaida, debesų kompiuterija ir ryšių su klientais valdymas. Arba e. prekybos pardavimai sudaro bent 1 proc. visos apyvartos.

Skaitmeninių įgūdžių ir skaitmenizacijos supratimo tobulinimas

Nors skaitmenizacija visose srityse palengva auga, nemažai mūsų šalies SVV vis dar susiduria su darbuotojų, kurie turi reikiamus skaitmeninius įgūdžius, trūkumu. Kadangi pats kasdien bendrauju su SVV, galiu pastebėti, kad pasitaiko atvejų, kai ir patys tokių įmonių vadovai tam tikrais atvejais neturi pakankamai žinių apie skaitmeninių technologijų naudą ir jų diegimo strategijas.

Kokios viso to pasekmės? Vadovai, neturintys skaitmeninės vizijos, dažniausiai nepilnai suvokia investicijų į skaitmeninius įgūdžius svarbą ilgalaikei įmonės sėkmei. Tokiu atveju nėra suinteresuotumo investuoti į skaitmeninius mokymus ar naujas technologijas.

Audito bendrovė „Deloitte” yra skaičiavusi, kad įmonės, skaitmenizuojančios procesus, vidutiniškai didina pajamas beveik 10 proc. greičiau nei konkurentai. Na, o programinės įrangos kompanijos „Salesforce” duomenimis, įmonės su gerai įdiegta skaitmenine strategija patiria net 2,5 karto didesnį klientų lojalumą.

Tad akivaizdu, kad šalies SVV skaitmenizaciją nedelsiant paspartintume įmonių vadovams aktyviau komunikuodami, kodėl naudinga naudojantis tiek vidiniais, tiek išoriniais šaltiniais investuoti į darbuotojų skaitmeninių kompetencijų tobulinimą, kokį tai atsiperkamumą turi.

Daugiau atvirumo išoriniams finansiniams šaltiniams

Nemaža dalis mūsų šalies SVV negali sau leisti įsigyti ar įdiegti pažangių technologijų dėl pradinių investicijų stygiaus. Kai, tuo tarpu didelės įmonės, palyginimui, turėdamos daugiau finansinių išteklių viduje, žymiai efektyviau žengia skaitmenizacijos keliu – „Eurostat” skaičiuoja, kad net apie 90 proc. didelių įmonių Europoje šiuo metu yra pasiekę bent bazinį skaitmenizacijos lygį.

Bendraujant su SVV, dažnai tenka girdėti, kad juos kamuoja neužtikrintumas dėl investicijų grąžos. Tad dėl turimų ribotų vidinių išteklių įmonės prioritetu renkasi spręsti kitus kasdieninius iššūkius, užuot investavusios į ilgalaikę skaitmenizaciją.

Vis tik išeitis, kuri padėtų mūsų šalyje suaktyvėti verslų skaitmenizacijai, be jokios abejonės, galėtų būti didesnis SVV aktyvumas naudojantis išoriniu finansavimu investicijoms į skaitmenizaciją.

Nesakau, kad to ir dabar nėra, mat, pavyzdžiui, remdamasis vidiniais „Finpro” duomenimis galiu pastebėti, kad 2024 m. Lietuvoje dešimtadaliu daugiau SVV dairėsi finansavimo kibernetinio saugumo projektams, kas ir yra savotiška skaitmenizacija.

Na, bet kaip jau minėjau anksčiau, SVV, tikėtina, dar drąsiau išorinėmis investicijomis į skaitmenizaciją naudotųsi, jei geriau suprastų, kad visa tai tikrai atsiperka.

Be to, puikūs išoriniai šaltiniai galėtų būti ir ES finansinės programos, kurios skatina skaitmeninę transformaciją Europoje ir padeda įmonėms diegti pažangias skaitmenines technologijas. Pavyzdžiui, „Digital Europe”, kurios bendra vertė 7,5 mlrd. eurų arba „Horizon Europe”, kurios bendra vertė yra net daugiau nei 95 mlrd. eurų. Abi jos galioja iki 2027 m.

Teisiniai ir reguliaciniai iššūkiai

Smulkios ir vidutinės įmonės, siekiančios skaitmenizuotis, susiduria ne tik su finansiniais, bet ir su įvairiais teisiniais bei reguliaciniais iššūkiais, kurie gali apsunkinti naujų technologijų diegimą ir verslo procesų transformaciją.

Pavyzdžiui, visoje Europoje galiojančiame įstatyme – Bendrajame duomenų apsaugos reglamente (GDPR) numatyti griežti reikalavimai, kaip įmonės turi rinkti, saugoti ir tvarkyti asmens duomenis. GDPR pažeidimai gali lemti dideles baudas, o daugelis SVV paprasčiausiai neturi pakankamų teisinių ir IT išteklių užtikrinti, kad jų skaitmeniniai procesai atitiktų šiuos reikalavimus.

Kitas pavyzdys galėtų būti ES direktyva NIS2 (tinklo ir informacinių sistemų saugumo), kuri įpareigoja tam tikrus sektorius griežčiau užtikrinti kibernetinį saugumą, o tai gali tapti iššūkiu SVV dėl ribotų resursų. Juk įmonės turi investuoti į saugumo auditus, ugniasienes, šifravimą darbuotojų mokymus ir t.t., kad atitiktų saugumo standartus.

Teisinių ir reguliacinių iššūkių yra kur kas daugiau nei minėtieji, o pagrindinė esmė čia tokia, kad SVV pritrūksta aiškių teisinių gairių ir konsultacijų, ką įmonės turėtų daryti ir ko laikytis skaitmenizuodamos veiklą.

Tad jeigu Lietuvos SVV gautų aiškesnes teisines gaires ir konsultacijas, be abejo, kad ir skaitmenizacija jau šiemet galėtų būti kur kas spartesnė.

Iki Europos komisijos iškelto tikslo, jog skaitmenizacija bent pradiniu lygmeniu apimtų 90 proc. SVV yra dar penkeri metai, tačiau kam laukti, jeigu iš esmės, vos kelių niuansų pagalba, SVV skaitmenizaciją mūsų šalyje bent keliais žingsniai į priekį galėtų pasistūmėti dar 2025 m.?

Tereikia aktyviau šviesti SVV atstovus apie tai, kaip svarbu skaitmenizuotis ir kodėl tai atsiperka. Paaiškinti, kodėl verta skaitmenizuojantis naudotis ne tik turimais vidiniais, bet ir išoriniais finansiniais resursais bei galiausiai padėti susigaudyti ties teisiniais ir reguliaciniais iššūkiais.

Dainius Vaičikonis, „Finpro” bendraįkūrėjas ir vadovas