2025 metų vasara Lietuvoje buvo vėsiausia nuo 2017 m., rodo hidrometeorologų duomenys. Tad darbų prasme ji nebuvo karšta ir didelei daliai mūsų šalies sezoninių verslų, kurie skaičiavo kelis kartus mažesnes pajamas nei pernai. Kita vertus, ne veltui sakoma, kad nėra to blogo, kas neišeitų į gerą. Nors ir nedėkinga, ši vasara davė labai naudingų pamokų, kurios sezoniniams verslams bus itin svarbios ateityje.

Verslininkai vasaros metu ir po jos dažnai minėjo nuostolius ir praleistas galimybes, tačiau į tokius sezoninius išbandymus verta pažvelgti kaip į praktinę mokyklą, nes būtent sunkumai priverčia persvarstyti įpročius, ieškoti naujų kelių ir ugdyti atsparumą ateities iššūkiams. Tad kokias pamokas galėjo duoti ši vėsi vasara mūsų šalies verslui?

Diversifikacijos būtinybė

Kaip šių dienų geopolitinės ir ekonominės aplinkybės moko verslininkus, kad diversifikacija padeda apsisaugoti nuo netikėtai kylančių iššūkių, kai nutrūksta tiekimo grandinės ar sulėtėja gamyba, taip ir vasaros klimato anomalijos šalies verslams yra gera pamoka bei priminimas, kad diversifikacija tokiais atvejais padeda ne tik išgyventi, bet ir atrasti naujų rinkų bei klientų.

Diversifikacijos sąvoka Lietuvos verslams jau eilę metų toli gražu nesvetima. Štai, pavyzdžiui, dar 2023 m. Europos investicijų banko (EIB) apklausa parodė, kad maždaug 25 proc. šalies įmonių ėmėsi diversifikuoti importo šalis, kuomet kilo geopolitiniai neramumai.

Kita vertus, ką reiškia diversifikuoti veiklą būtent sezoniniam verslui? Tai toli gražu nereiškia, kad restorano savininkas turi užsiimti su maitinimu nesusijusia veikla ar ieškoti įvairesnių tiekėjų. Diversifikacija sezoniniam verslui reiškia, kad įmonė turi alternatyvių veiklų ar paslaugų, kurios veikia nepriklausomai nuo sezono ar oro.

Pavyzdžiui, pramogų parkai gali dalį veiklų perkelti po stogu – įrengti žaidimų sales ar edukacinius užsiėmimus po stogu. Viešbučiai, kurių klientų srautas vasarą mažėjo dėl vėsumos, gali pasiūlyti SPA ar uždarus baseinus, kad pritrauktų lankytojus ne dėl oro, o dėl patirties.

Bene geriausias diversifikacijos pavyzdys sezoniniams verslams – veiklos tęstinumas ne sezono metu. Restoranai, kuriems vasara nebuvo sėkminga, gali aktyviai organizuoti rudens–žiemos šventes, įmonių renginius ar privačias šventes. Keleivių pervežimo paslaugos, kurios vasarą aptarnauja poilsiautojus, ne sezono metu gali vykdyti užsakomuosius verslo kelionių, ekskursijų ar renginių pervežimus.

Lankstumas, greitis ir kūrybiškumas

Ši vasara puikiai parodė, kiek svarbi sezoniniams verslams yra ne tik tvirta strategija, kai dar kovą ar balandį jau žinai, ką darysi, jei vasara nesusiklostys, bet ir momentinis lankstumas, greitis bei kūrybiškumas.

Po lietingos ir vėsesnės vasaros sezoniniai verslai turėjo aiškiai suprasti: lankstumas, kūrybiškumas, gebėjimas greitai prisitaikyti prie aplinkybių – kartais tolygu staiga atrastam gelbėjimosi ratui, kai laivas ima skęsti.

Jau šią vasarą buvo galima matyti ne vieną atvejį, kai pajūrio verslai sėkmingai kompensavo mažesnius lankytojų srautus greitai suorganizuotais specialiais renginiais ir kultūrinėmis programomis. Arba kai apgyvendinimo sektorius ėmė staiga aktyviau komunikuoti SPA ir vidaus paslaugų paketus – nors tai žymiai mažiau įprasta vasarai.

Įdomu tai, pažvelgus į Valstybės duomenų agentūros duomenis, jie rodo, kad, pavyzdžiui, 2025 m. birželį nakvynių skaičius apgyvendinimo įstaigose šalyje. sudarė 1 mln. 77,7 tūkst. ir, palyginti su 2024 m. tuo pačiu laikotarpiu nemažėjo, o netgi padidėjo 16,8 proc. Gal tai ir yra gebėjimo greitai reaguoti rezultatas?

Lankstumas ir kūrybiškumas reiškia gebėjimą čia ir dabar peržiūrėti kainodarą, pasiūlymus ar klientų segmentus ir žaibiškai pritaikyti naujus sprendimus. Akivaizdu, kad tokie sprendimai padeda amortizuoti blogą sezoną ir, veikiausiai, kad ši vasara daugeliui sezoninių verslų taps gera pamoka ir pavyzdžiu, kiek tai yra svarbu.

Finansinio rezervo nauda

Ugdomas šalies žmonių finansinis raštingumas dažnai primena: negyvenkite nuo algos iki algos, turėkite bent trijų mėnesių finansinį rezervą. Ši vasara panašiai pamokė ir mūsų šalies sezoninius verslus.

Veikiausiai nesuklystume darydami prielaidą, kad būtent tie, kurie gyveno „nuo sezono iki sezono“, šią vasarą ir atsidūrė ant pavojingos ribos – pritrūko lėšų ne tik plėtrai, bet ir elementarioms išlaidoms: atlyginimams, nuomai ar tiekėjų sąskaitoms. Tuo tarpu verslai, kurie buvo sukaupę bent kelių mėnesių finansinį rezervą, galėjo ramiau išgyventi orų anomalijas – planuoti į priekį ar net pasinaudoti situacija plėtrai, kai konkurentai silpo.

Finansinis rezervas nėra tik „saugumo pagalvė“. Tai strateginis įrankis, leidžiantis išlikti lankstiems. Su juo įmonė gali išlaikyti darbuotojus net kritus pajamoms, užsitikrinti lojalumą ir stabilumą, investuoti į naujus pasiūlymus ar paslaugas tada, kai kiti stabteli, išvengti skubių, brangių paskolų ar nepalankių sprendimų spaudžiant aplinkybėms.

Jeigu 2020 m. prasidėjusi pandemija ar 2022 m. kilę geopolitiniai neramumai daugeliui verslų parodė, kiek svarbus yra finansinis rezervas, tai kodėl 2025 m. vasaros klimato iššūkiai negali tapti dar viena motyvacija sezoniniam verslui ieškoti galimybių tokį rezervą susikurti?

2025-ųjų vasara atskleidė dvi verslų puses: pažeidžiamumą ir tikrąjį brandos lygį. Tie, kurie laukė vien saulės ir turistų, susidūrė su krize. Tie, kurie planavo, kūrė alternatyvas ir turėjo sukaupę rezervą, gavo pranašumą.

Sezoniniams verslams po tokios vasaros verta savęs paklausti – ar ji taps vien prastu prisiminimu, ar ilgalaike pamoka? Jei verslai išmoks pamokas, kitą kartą lietus ar vėsa nebeatrodys kaip katastrofa, o tik papildoma aplinkybė, kuriai jie jau bus pasiruošę.

Egidijus Bubelė. „Finpro“ pardavimų vadovas