Eksportas yra varomoji Lietuvos ekonomikos jėga ir generuoja 83 proc. viso Lietuvos BVP bei 62 proc. visų Lietuvos pramonės įmonių uždirbamų pajamų.
Alternatyvaus finansavimo bendrovės „Finpro“ analizė rodo, kad daugiau nei 80 proc. visų lietuviškos kilmės prekių eksporto apimčių keliauja į Europos Sąjungą. Naujausios ES verslo sektorių apklausos aiškiai rodo, kad pastaruoju metu ekonominė situacija ES stipriai pagerėjo, prie ko prisideda tokie faktoriai kaip pajudėjęs gyventojų vakcinavimas ir atitinkamai laipsniškai švelninamas karantino režimas daugelyje ES valstybių. Visgi, reikia pripažinti, kad ekonominė situacija ir ekonomikos atsigavimo tempas įvairiose ES valstybėse stipriai skirsis – vienose valstybėse ekonomikos atsigavimo potencialas yra didelis, tuo tarpu kitose valstybėse ekonomika atsigaus lėtai, o tai reiškia ir lėtą paklausos atsigavimą. Todėl šiandien, kai Europoje tik prasideda ekonomikos atsigavimo ciklas, Lietuvos verslui yra itin svarbu tinkamai išsirinkti „teisingas“ užsienio valstybes eksporto plėtrai – tam, kad investicijos į eksporto vystymą duotų grąžą kaip galima greičiau.
Šio straipsnio tikslas yra padėti Lietuvos verslo bendruomenei išsirinkti tikslines eksporto rinkas ir nukreipti įmones į tas rinkas, kuriose paklausos atsigavimo tikimybė yra itin didelė. Šiuo atveju paklausos atsigavimo potencialas ES valstybėse buvo vertinamas pagal tris „Finpro“ ekspertų atrinktus rodiklius:
· Vartotojų pasitikėjimo indikatoriaus reikšmė. Logika: kuo geresni yra vartotojų lūkesčiai, tuo labiau vartotojai tiki ekonomikos atsigavimu ir tuo labiau jie bus linkę leisti pinigus vartojimui.
· Pilnai vakcinuotų gyventojų dalis. Logika: kuo spartesnis yra gyventojų vakcinavimo tempas, tuo greičiau atsakingos viešojo sektoriaus institucijos bus linkusios švelninti karantiną. Švelnesnis karantinas atitinkamai reiškia didesnį vartojimą.
· Gyventojų indėlių prieaugio tempas. Logika: Covid pandemijos metu daugelyje ES valstybių buvo fiksuotas didesnis arba mažesnis gyventojų indėlių prieaugis. Spartus gyventojų santaupų augimas indikuoja, kad Covid pandemijos metu gyventojų finansinė būklė mažai nukentėjo, žmonės gavo ekonomikos skatinimo priemonių išmokas, bet jų neišleido dėl griežto karantino režimo. Švelnėjant karantinui, gyventojai atitinkamai turės galimybių leisti pinigus vartojimui.
Taigi, į kokias eksporto rinkas šiuo metu labiausiai rekomenduočiau fokusuotis Lietuvos eksportuotojams?
1. Skandinavijos regiono valstybės – Švedija, Danija, Suomija. Pirma – šios valstybės pasižymi itin aukštu vartotojų optimizmo lygiu. Pavyzdžiui, Eurostat duomenys rodo, kad Švedijos vartotojų optimizmas yra didžiausias visoje ES, Danijos vartotojų optimizmo lygis yra trečias pagal dydį visoje ES. Suomijos vartotojų pasitikėjimo indikatorius yra kiek mažesnis nei minėtose valstybėse, bet yra teigiamas, o visoje ES tik 6 valstybėse gyventojų nuotaikos yra pozityvios, t.y. yra teigiamos. Antra – Švedijoje, Danijoje ir Suomijoje fiksuojamas išties spartus gyventojų indėlių augimo tempas. Pavyzdžiui, Europos centrinio banko skaičiai rodo, kad per metus, t.y. lyginant su 2020 m. balandžiu, gyventojų indėliai Suomijoje išaugo 8 proc., Švedijoje 16 proc. Danijoje gyventojų indėlių augimas siekia 6 proc., tačiau Danija pasižymi itin dideliu gyventojų vakcinacijos pagreičiu – Danijoje jau yra pilnai paskiepyta 27 proc. gyventojų, ir tai yra ketvirtas rezultatas visoje ES.
2. Vakarų Europos valstybės – Airija, Nyderlandai, Belgija, Vokietija. Airijos ekonomika šiuo metu atrodo itin patraukliai: Airija pernai pademonstravo geriausią BVP dinamiką visoje ES, čia vartotojų optimizmo lygis yra vienas aukščiausių visoje ES, o gyventojų indėliai lyginant su 2020 m. balandžiu išaugo 13 proc. Nyderlanduose ir Prancūzijoje fiksuojamas 9 proc. metinis gyventojų santaupų prieaugis, be to, Nyderlandų vartotojų pasitikėjimo lygis yra itin aukštas. Nyderlandai taip pat jau pilnai pavakcinavo penktadalį visos populiacijos. Belgija yra patraukli gana aukštu vartotojų optimizmo lygiu ir sparčiu gyventojų vakcinavimo tempu (22,9 proc. gyventojų yra pilnai vakcinuoti). Vokietijos ekonomika atrinktų rodiklių kontekste atrodo kiek prasčiau nei Airija, Nyderlandai ir Belgija, tačiau čia jau pilnai pavakcinuota 21 proc. populiacijos, vartotojų optimizmo lygis yra didesnis nei ES vidurkis, gyventojų indėliai per metus išaugo 7 proc.
3. Baltijos regiono valstybės – Latvija, Estija. Latvija ir Estija atrodo išties patraukliai Lietuvos eksporto plėtros kontekste, bet tarp šių dviejų valstybių patraukliau atrodo Estija. Estijoje pilnai vakcinuotų gyventojų dalis jau siekia 22,7 proc., o per metus gyventojų indėliai išaugo net 16 proc. Latvijoje gyventojų indėliai per metus išaugo dar sparčiau (+17 proc.), tačiau Latvija lėtokai startavo su gyventojų vakcinavimu: čia pilnai pavakcinuota 16 proc. populiacijos.
Apibendrinant, ekonominė situacija ES regione po truputį gerėja – tačiau kadangi ekonomikos atsigavimo ciklas Europoje tik prasideda, rinktis tikslines eksporto rinkas reikia atsakingai. Argumentai ir rodikliai, kurie yra pateikti šiame straipsnyje, padės nukreipti Lietuvos bendroves į tas eksporto rinkas, kur vartojimo atsigavimo potencialas didelis.
Kitas svarbus aspektas kalbant apie plėtrą į eksporto rinkas yra susijęs su tinkamų finansavimo instrumentų pasirinkimu. Europos centrinio banko (ECB) duomenys rodo, kad smulkaus ir vidutinio verslo priėjimas prie bankų finansavimo Lietuvoje išlieka sudėtingas. Pavyzdžiui, ECB skaičiai rodo, kad 2021 m. balandį, palyginti su 2020 m. balandžiu, bankų paskolų verslui portfelis Lietuvoje susitraukė 10 proc., tuo metu kai visoje euro zonoje padidėjo 3,2 proc. Todėl esant finansavimo eksporto plėtrai poreikiui, rekomenduoju kreiptis į Lietuvos alternatyvaus finansavimo rinkos dalyvius.
Dainius Vaičikonis
Alternatyvaus finansavimo bendrovės „Finpro“ vadovas