Lizingo rinka Lietuvoje, kur dominuoja du finansuojamo turto segmentai – vilkikai ir jų priekabos bei lengvieji automobiliai – kaip siūbuojantis laivas. Bangos nešioja tai į vieną, tai į kitą pusę, tačiau vis tiek palengva judama į priekį. Štai, pavyzdžiui, 2021 metais lizingo rinka pademonstravo rekordinę augimo spartą, 2022 metais augimas kiek išsikvėpė, o pernai vyravo stabilumas. Šiemet Europos Centrinis Bankas (ECB), remdamasis infliacijos prognozėmis, jau antrąkart apkarpė skolinimosi euro zonoje išlaidas bei kalbama, kad pinigų politika bus švelninama ir ateityje. Tad, jeigu viskas vyks, kaip prognozuojama, labai tikėtina, kad ateityje gerės ir sąlygos lizingui, automatiškai – bus paskata aktyvesniam automobilių parko atnaujinimui.

ECB rugsėjui beįpusėjant nusprendė antrą kartą šiais metais mažinti bazines palūkanų normas. 25 baziniais punktais – iki 3,5 procento. Pirmą kartą 25 baziniais punktais palūkanos sumažintos dar birželį, ECB palūkanų mažinimas turi tiesioginį poveikį finansų rinkoms. Bankams skolintis tampa pigiau, o tuo pačiu atitinkamai bankai ir kitos finansų institucijos klientams gali skolinti pinigus pigiau.

Tai lemia mažesnes palūkanų normas finansų įstaigų klientams ir jokia išimtis tie klientai, kurie turi lizingo sutartis arba ruošiasi jas pasirašyti. Kintamų palūkanų normų lizingo sutartys tiesiogiai reaguoja į ECB palūkanų pokyčius. Kai ECB mažina palūkanas, lizingo palūkanų normos taip pat gali mažėti, todėl įmokos gali sumažėti esamų sutarčių turėtojams. Fiksuotų palūkanų sutartys nebus tiesiogiai paveiktos esamų sutarčių atžvilgiu, tačiau ateityje sudaromos sutartys greičiausiai bus su mažesnėmis palūkanomis, jei ECB palūkanos ir toliau bus žemos.

Žinoma, ECB sprendimai nėra kokia nors burtų lazdelė, kuria pamojus viskas staiga gali pasikeisti. Juk ir pačios įmonės viską planuoja gerokai į priekį. Tačiau, kadangi lizingo sutartys dažnai yra susijusios su palūkanų normomis, akivaizdu, kad reguliarūs pokyčiai ECB politikoje gali ateityje pastebimai paveikti lizingo kainą bei sąlygas, o galiausiai ir prieinamumą vartotojams, kurie, pavyzdžiui, verslo poreikiams perka transporto priemones. Juk, pavyzdžiui, net ir keliasdešimčia eurų mažesnė mėnesinė įmoka per vienus metus gali sudaryti reikšmingą sumą – bendroje sumoje ji sumažėja net keletu šimtų eurų. Ką turiu omenyje sakydamas, kad, jeigu prognozės ir ECB planai nesikeis, bus skatinamas aktyvesnis automobilių parko atnaujinimas?

Tai, kad, pavyzdžiui, jeigu remiantis „AutoTyrimai“ bendrovės bei VĮ „Regitra“ duomenimis, 2023 m. sausį–gruodį Lietuvoje iš viso buvo įregistruoti 30 793 nauji lengvieji automobiliai, t. y. 6,7 proc. daugiau nei atitinkamu laikotarpiu 2022 metais (28 865), tai ateityje tokie skaičiai gali pastebimai išaugti ir siekti 10 ar daugiau procentų. Palankesnės sąlygos – didesnė paskata ir kitoks vartotojų požiūris Kaip ir minėjau, jeigu prognozės toliau nesikeis, mažinamos palūkanos, tikėtina, ateityje gerins lizingo sąlygas ir prieinamumą platesniam vartotojų ratui. Tai reiškia, kad privatūs asmenys ar įmonės, kurie anksčiau galėjo negauti lizingo dėl aukštų palūkanų ar didesnių finansinių įsipareigojimų, vyraujant pokyčiams, tikėtina, galės gauti finansavimą palankesnėmis sąlygomis.