Kodėl vienos įmonės pritraukia ar gauna finansavimą lengvai, o kitoms – durys užsiveria dar neįvykus pirmajam pokalbiui? Atsakymas slypi reputacijoje – šiandien ji tokia pat svarbi kaip verslo pajamos, pelnas ar turimas užstatas.

Reputacija – vienas iš esminių prekės ženklo diferenciacijos ir rinkos lyderystės veiksnių, rodo neseniai atlikta „Bloomberg“ apklausa, kurioje dalyvavo daugiau nei 1000 verslo sprendimų priėmėjų. Maždaug 30 proc. iš jų reputaciją susiejo su pasitikėjimu ir etikos praktikomis.

Lietuvos verslai galėtų iš to imti pavyzdį, mat ne kiekvienas supranta, kad geopolitiškai ir ekonomiškai neramiais laikais investuotojams ir finansuotojams pati verslo elgsena tapo ne ką mažiau svarbi nei kredito istorija ar užstatas.

„Bloomberg“ tyrimas – tik vienas iš daugelio pagrindžiančių, kodėl šiais laikais verslo reputacija yra tokia svarbi. Štai, pavyzdžiui, Pasaulio Bankas ir kitos svarbios organizacijos pastaraisiais metais atliktuose tyrimuose gana dažnai akcentavo, kad daugiau nei 50 proc. investuotojų ir finansuotojų sprendimus lemia tai, kokią reputaciją turi verslas.

Praėjusių metų pabaigoje tarptautinės reputacijos tyrimų bendrovės „Echo Research“ paviešinta ataskaita parodė, kad reputacija sudaro apie 30 proc. įmonės rinkos vertės.

Reputacijos vertinimas – nelengva užduotis

Ar Lietuvos verslai pakankamai skiria dėmesio reputacijai, kad potencialiems partneriams būtų lengva įvertinti įmonės ir jos vadovų reputaciją? Mano patirtis rodo, kad yra sričių, kuriose reikėtų pasitempti.

Jeigu nuspręstumėte panagrinėti giliau, greitai pastebėtumėte, kad informacijos apie kai kurias įmones ir jų vadovų patirtį, kvalifikaciją – tiek remiantis viešaisiais registrais, tiek socialiniais tinklais, tiek įmonių interneto svetainėmis – surasti būna itin sudėtinga. Ypač jei tai yra smulkesnės įmonės. Tuo metu potencialūs partneriai tikrina viską – perskaito buvusių ir esamų
klientų atsiliepimus „Google“ bei kitose platformose.

Net ir tai, kad pagal įstatymą turi būti teikiami duomenys apie naudos gavėjus, ne visada padeda iki galo įvertinti įmonės ir jos vadovų reputaciją.

Posistemyje pateikiami faktiniai duomenys apie akcininkus ar kontroliuojančius asmenis, tačiau tie duomenys neatskleidžia verslo skaidrumo, etiškumo ar vadovų elgesio rinkoje.

Nebus informacijos – nebus ir reputacijos

Kodėl vienas pagrindinių barjerų įmonės reputacijai ir finansavimo pritraukimui yra tai, kad įmonės vadovai nesirodo viešojoje erdvėje?

Rinkos tendencijos rodo, kad investuotojai, klientai ir partneriai vis labiau linkę žinoti, kas priima esminius sprendimus įmonėje. Jei šios informacijos nėra, gali automatiškai kilti prielaida, kad įmonė ką nors slepia.

Investuotojai ir finansuotojai beveik visada nuodugniai analizuoja ne tik įmonės finansinius rodiklius, bet ir vadovų patirtį bei kompetencijas. Kai vadovai nėra viešai matomi, investuotojai negali tinkamai įvertinti jų gebėjimų. Tai automatiškai būtų siejama su per didele rizika – tiek klientams, tiek verslo partneriams. Jei viešos informacijos apie vadovus nėra, gali kilti neaiškumų dėl bendros įmonės kompetencijos, stabilumo ir ilgalaikių tikslų.

Kaip elgtis, kad informacijos, kuri naudinga reputacijai, netrūktų?

Prieš kelis metus „Adobe“ atliktas tyrimas parodė, kad tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje, o ypač interneto svetainėje, pateikiama bei lengvai prieinama informacija, net 72 proc. suinteresuotųjų padidina pasitikėjimą įmone.

Pasitikėjimą partneriais, bent minimaliai, nesunkiai gali padidinti praktiškai bet kuris mūsų šalies verslas. Tereikia skirti daugiau dėmesio informacijos apie save perteikimui.

Šalies verslams reikėtų įsidėmėti ir prisiminti, kad kiekvienam potencialiam verslo partneriui teigiamus sprendimus dėl partnerystės su tam tikra įmone priimti būtų lengviau, visų pirma, matant aiškią informaciją įmonės interneto svetainėje – apie įmonės ir jos vadovų patirtį, paslaugas bei jų naudą, strategines vizijas.

Ne ką mažiau svarbu pasirūpinti ir socialiniais tinklais. Mat potencialus investuotojas ar finansuotojas informacijos apie įmonę ir jos vadovus niekada nevengia paieškoti tokiuose socialiniuose tinkluose kaip „LinkedIn“. Anketa tokiame soc. tinkle gali būti tarsi vadovo CV, kadangi ten galima viešai matyti vadovo patirtį, jei tokia nurodyta. Taip pat – jo išsakytas mintis, jei jomis dalijamasi.

Potencialūs partneriai visada atkreips dėmesį ir į aktyvų įmonės bei jos vadovų dalyvavimą viešuose renginiuose, verslo forumuose, konferencijose ar aktyvius pasisakymus žiniasklaidoje.

Tai leidžia daryti prielaidą apie įmonės ir jos vadovų atvirumą, kompetencijas, aiškiai keliamus tikslus, turimą strategiją.

Egidijus Bubelė, „Finpro“ pardavimų vadovas