2025 m. pradžioje Lietuva atsiskyrė nuo BRELL energetikos žiedo ir tapo visiškai sinchronizuota su Europos tinklais. Nepaneigsi –itin reikšmingas, naujas Lietuvos energetikos etapas, svarbus tiek geopolitiškai, tiek ekonomiškai. Vis dėlto kalbant apie šalies energetinę nepriklausomybę vis dar per mažai akcentuojama, koks svarbus šiam procesui yra šalies smulkusis ir vidutinis verslas (SVV).

SVV sudaro net 99 proc. visų Lietuvoje veikiančių įmonių ir yra šalies ekonomikos stuburas. Tai – vienas pagrindinių argumentų, leidžiančių teigti, kad reali energetinė nepriklausomybė bei transformacija į tvarų modelį visoje šalyje gali vykti daug efektyviau, jei ir SVV aktyviai dalyvaus šiame procese.

Tiesa, SVV ne tik gali prisidėti, bet jau ir iki šiol reikšmingai prisidėjo prie energetinės nepriklausomybės stiprinimo – daugiausia per investicijas į tvarumą ir žaliąją energetiką. Juk investuojant į saulės, vėjo, biomasės ar kitus atsinaujinančius energijos šaltinius, sumažinamos šiltnamio efektą sukeliančios emisijos bei priklausomybė nuo taršių iškastinių
šaltinių: naftos, dujų.

Logika paprasta – jei SVV išlieka priklausomas nuo brangios, taršios ar svyruojančios energijos, tai turint omenyje, kokią dalį verslų sudaro šis sektorius, priklausoma lieka ir didelė dalis visos šalies ekonomikos.

Tuo tarpu energetiškai sąmoningi SVV, kurie investuoja į saulės ar vėjo jėgaines, modernizuoja šildymo sistemas ar analizuoja energijos vartojimą, dirba ne tik savo naudai. Jie stiprina nacionalinį atsparumą energetinėms krizėms, mažina priklausomybę nuo iškastinio kuro importo ir prisideda prie šalies klimato įsipareigojimų įgyvendinimo. Toks verslo elgesys kuria tvaresnę, lankstesnę ekonomiką, pasirengusią prisitaikyti prie besikeičiančių kainų bei technologijų realijų.

Investicijų į žaliąją energetiką progreso nepastebėti neįmanoma

Šiuo atveju galime tik pasidžiaugti, kad SVV dėmesys investicijoms į tvarumą ir žaliuosius projektus nuosekliai auga. 2024 m. pabaigoje „Eurobarometro“ apklausa parodė, kad net 93 proc. ES smulkaus ir vidutinio verslo atstovų jau buvo investavę arba planavo investuoti į bent vieną su tvarumu susijusią iniciatyvą. Lietuvoje, pagal tą pačią apklausą, populiariausia kryptis buvo energijos taupymas – tai darė daugiau nei 70 proc. įmonių, viršydamos Europos SVV vidurkį.

Taip pat paaiškėjo, kad daugiau nei viena iš dešimties ES SVV jau gamina atsinaujinančiąją energiją vietoje, o penktadalis stengiasi ją pirkti iš žaliųjų tiekėjų. Šie rodikliai per dešimtmetį, skaičiuojama, padvigubėjo.

Kadangi pats kasdien bendrauju su SVV, galiu pastebėti, kad tiek šiemet, tiek visais 2024- aisiais dėl finansavimo tvarumo projektams domėjosi kone dvigubai daugiau šalies įmonių nei ankstesniais metais. Finansavimo poreikis svyravo nuo kelių dešimčių iki net šimtų tūkstančių eurų.

Kur investuojama? Dažniausiai į atsinaujinančius energijos išteklius – saulės bei vėjo elektrines, baterijų kaupiklius, elektros įkrovimo stoteles, naujos kartos pastatus ir statinius, įrangą gamyboje bei prekyboje, energijos vartojimo efektyvumą. Visa tai padeda mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir optimizuoti sąnaudas.

Augančio susidomėjimo tokiomis investicijomis nereikėtų praleisti pro akis. Jis labai aiškiai parodo, kad SVV sąmoningumas energetikos srityje sparčiai auga.

Na, o jei reikėtų prognozuoti į ateitį, drąsiai sakyčiau: verslai ir toliau aktyviai ieškos būdų, kaip investuoti į atsinaujinančią energetiką, taip stiprinant šalies energetinę nepriklausomybę. Noras būti tvariais išliks todėl, kad pastaraisiais metais įdiegta ir toliau diegiama daugybė priemonių, padedančių verslams sklandžiai pereiti prie tvaresnių veiklos modelių.

Pavyzdžiui, Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) kartu su Lietuvos energetikos agentūra pernai skelbė kvietimą juridiniams asmenims gauti paramą saulės elektrinių įrengimui – bendra priemonės suma siekė daugiau nei 55 mln. eurų. Į tvarumą stipriai orientuojasi ir ILTE, kurios pusė paramų skiriama tvarumo tikslus įgyvendinantiems projektams. Ir tai – tik dalis iš daugelio ES finansinių instrumentų, skirtų žaliajai transformacijai versle.

Faktas: SVV jau iki šiol veikė, kaip tylusis šalies energetinės nepriklausomybės kalvis. O kuo daugiau įsitrauks į žaliųjų sprendimų diegimą ateityje, tuo dar greitesnė bus transformacija į klimatui draugišką, ekonomiškai efektyvią ir energetiškai nepriklausomą Lietuvą. Todėl ne ateityje, o čia ir dabar svarbu užtikrinti palankias sąlygas SVV investicijoms į tvarumą – tai ne tik konkurencingumo klausimas, bet ir strateginis nacionalinės pažangos tikslas.

Įžvalgos autorius: Egidijus Bubėlė, „Finpro“ pardavimų vadovas